Kredito unijos „Germanto lobis“ finansavimas – postūmis kavinės „Kap nomeliūs“ pradžiai.

Sudėtingo laikotarpio verslo pradžiai nepabūgę plungiškiai, gavę finansavimą iš kredito unijos „Germanto lobis“, dar spalį klientams atvėrė dažais kvepiančios kavinės duris. Jaukumą ir žemaitišką dvasią simbolizuojantis pavadinimas „Kap nomeliūs“ ne iš piršto laužtas – šeimos verslą „užkūrusios“ Vilijos Krasauskienės teigimu, buvo siekta, kad lankytojai čia jaustųsi lyg namuose, į kuriuos būtų gera sugrįžti.

Istoriją tęsia senelių name

„Šis namas dar 1929-aisiais buvo pastatytas mano senelių“, – pasakojimą apie vietą Plungės širdyje, kur šiandien įsikūrusi „Kap nomeliūs“, pradeda V. Krasauskienė. Mat jos močiutė Ona Dirvonskienė buvo stropi ir darbšti moteris, visą gyvenimą prie sunkaus darbo pratusi.

Kol tėvai sunkiai dirbo, būtent ji padėjo užauginti 9 brolius ir seseris, nes buvo vyriausia iš atžalų. Ir nors dėl tos priežasties mokyklos niekada nelankė, tačiau siūti išmoko. Būtent šis amatas vėliau tapo O. Dirvonskienės pragyvenimo šaltiniu, o jos vyras, šaltkalvis, vertėsi atsitiktiniu uždarbiu.

Taip jiedu bendromis pastangomis, dalį pinigų pasiskolinę, susirentė namą, kuriame ne tik patys apsigyveno, bet tikėjosi ir trijų sūnų su šeimomis po šiuo stogu grįšiant. „Kadangi namas buvo pustuštis – vieną kitą kambarėlį močiutė išnuomojo, kartais svečius priimdavo ir net ubagus pamaitindavo, nakčiai priglausdavo. Ji vietinių visada buvo geruoju minima, nes pati daug neturėjusi, niekada neatsisakydavo padėti kitiems“, – prisimena V. Krasauskienė.

„Galbūt dėl savo geros širdies ir nemažo namo močiutė užkliuvo tuometinei valdžiai“, – svarsto moteris. Mat O. Dirvonskienė buvo patekusi į Sibirą tremiamų asmenų sąrašą. Vis dėlto, gerų žmonių perspėta ir padedama, tokio likimo per plauką anuomet išvengė, o šiandien tebestovintis namas buvo paveldėtas dviejų anūkių.

Šeimą subūręs verslas

Namas kurį laiką buvęs tuščias. V. Krasauskienė atvirauja, kad iš pradžių jį buvo norėta parduoti, tačiau už namą Plungės miesto centre siūlyta kaina jos ir sesers netenkino, todėl pradėta ieškoti kitų būdu, kaip šeimos istorinį namą prikelti naujam gyvenimui.

„Visi kartu – mano pačios ir mano sesers šeimos – susitelkėme, kiekvienas prisidėdamas kaip ir kuo galėdamas. Kad mūsų vizija taptų realybe, dirbo ne tik mūsų vyrai, vaikai, bet ir žentai. Viską darėme su dideliu atsidavimu“, – pasakoja V. Krasauskienė.

Moteris taip pat užsimena, jog baigusi tuometinį maisto pramonės technikumą, nedrąsiai pasvajodavo apie nedidelę nuosavą kavinę: „Po mokslų baigimo iki gimstant vaikams net dirbau vyriausiąja vyrėja, tačiau vėliau gyvenimas mane nubloškė į kitą pusę“, – pasakoja prie savo pašaukimo po daugelio metų sugrįžusi V. Krasauskienė.

Kreditas verslo pradžiai

Naujam verslui gauti papildomų lėšų iš didžiųjų finansų įstaigų – vis sudėtingesnis uždavinys, todėl buvo nuspręsta kreiptis į kredito uniją „Germanto lobis“. Vyriausioji kreditų vadybininkė Laura Breitmozerienė prisimena V. Krasauskienės ir jos artimųjų iniciatyvumą: „Mes buvome įtikinti šios šeimos užsidegimo veikti ir plika akimi matomo potencialo ne tik įgyventi savo idėjas, bet ir sėkmingai augti.“

Anot „Kap nomeliūs“ savininkės V. Krasauskienės, iš kredito unijos „Germanto lobis“ šeima gavo ne tik paskolą, už kurią įsigyta medžiagų remonto darbams, būtina virtuvės įranga, baldai, bet ir supratimą bei pasitikėjimą: „Kreipėmės į kredito uniją, nes didieji bankai nepasitiki pradedančiaisiais verslais. Ir šiandien esame dėkingi „Germanto lobiui“ už sklandų, greitą ir nuoširdų darbą.“

L. Breitmozerienė primena, kredito unija „Germanto lobis“, priklausanti didžiausiai Lietuvoje LKU kredito unijų grupei, – draugiška finansų įstaiga pradedantiesiems verslams: „Stengiamės būti kiek įmanoma lankstūs, įvertinti kiekvieno verslo individualią situaciją ir ieškoti abipusiai geriausių sprendimų. Jau esame finansavę ne vieną verslo įmonę, kurių didžioji dalis veikia maitinimo, apgyvendinimo, kaimo turizmo srityse“, – vardija L. Breitmozerienė.

Svarbiausios finansinės paslaugos

Kredito unija „Germanto lobis“ finansuoja smulkiojo ir vidutinio verslo projektus, jaunas įmones, žemės ūkio veikla besiverčiančius ūkininkus ir bendroves, taip pat yra pasirengusi ieškoti kompromisų tiek su besikuriančiais, tiek su esamais verslais. Gautą kreditą galima skirti apyvartinėms lėšoms papildyti, investuoti ar projektams įgyvendinti.

Vienos didžiausių šiame regione kredito unijų „Germanto lobis“ administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Vytautas Barsteiga pabrėžia, kad unijos stiprybė slypi artimame santykyje su savo bendruomene: „Per 23 veiklos metus tapome stipria ir artima bendruomene, vienijančia daugiau nei 6,5 tūkst. narių. Didelė dalis – žemės ūkio subjektai, nes būtent čia glūdi kredito unijos istorijos šaknys ir pradžia.

Galime drąsiai sakyti, kad „Germanto lobis“ yra lanksti finansų partnerė. Visada vertiname verslo riziką, nes suteikdami kreditą dalį rizikos prisiimame ir mes, tačiau kai bendruomenė yra artima ir vieni kitus pažįstame – tai padaryti tampa gerokai lengviau“, – sako V. Barsteiga pridėdamas, jog dėl užmezgamų ryšių, unijos darbuotojai kartu ir džiaugiasi, ir jaudinasi dėl savo narių sėkmės.

Kredito unija verslo klientams taip pat gali pasiūlyti paskolą verslo pradžiai, kuri teikiama pagal finansinę priemonę „Verslumo skatinimas 2014–2020“, administruojamą partnerių UAB „Investicijų ir verslo garantijos“. Pagal šią priemonę kredituojami fiziniai ir juridiniais asmenys iki 25 tūkst. eurų sumos. Tokiu būdu kredito unija prisideda sudarant sąlygas steigtis ir augti verslo įmonėms savo regione bei kartu kurti naujas darbo vietas.

Sekite naujienas mūsų Facebook paskyroje: https://www.facebook.com/kugl.lt

Santaupas juodai dienai tebelaikome „kojinėse“: ką lietuviai žino apie taupymą?

     Lietuvos banko (LB) atliktas gyventojų tyrimas parodė, kad per 50 proc. apklaustųjų santaupas laiko mokėjimo sąskaitoje, o beveik kas trečias – grynaisiais „kojinėje“. Kredito unija „Germanto lobis“ primena – pasirinkti taupymo būdai dažnai ne tik neefektyvūs, bet ir pastaruoju atveju – nesaugūs. Visa tai signalizuoja, kad nors ir žinome apie taupymo svarbą, tačiau taupymo priemonėmis pakankamai nesidomime.

     Taupymas – tai įprotis?

     Koronaviruso protrūkio sukelta krizė yra puiki proga gyventojams įsitikinti, kad juodai dienai turi ruoštis visi. Taupyti reikia ne tik konkrečiam tikslui, bet ir nenumatytiems atvejams. Finansų specialistai pataria, jog būtina turėti bent 3–6 mėnesių pajamų dydžio santaupas. Kaip bebūtų, penktadalis LB apklaustų šalies gyventojų teigė santaupų visai neturintys.

     Dažniausia to priežastis – iš gaunamų pajamų nelieka laisvų lėšų taupyti. Anot Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU), prižiūrinčios visą LKU kredito unijų grupę, kuriai priklauso ir kredito unija „Germanto lobis“, projektų valdymo specialistės Ritos Stankevičiūtės, dažnai net ir didėjant pajamoms proporcingai didėja ir žmonių poreikiai, todėl laisvų lėšų gali nelikti, jeigu nesama taupymo įpročio, kurį reikia ugdyti.

     „Verta suprasti, kad taupymas grynaisiais ir lėšų įdarbinimas yra skirtingi būdai atsidėti pinigus – mat pastaruoju būdu taupomi pinigai turi potencialo uždirbti naujus pinigus. Taupant mokėjimo sąskaitoje ar grynaisiais, pinigai ne tik neauga, bet ir priešingai – gali nuvertėti. Nereikia nė priminti, kad viso gyvenimo santaupas laikyti grynaisiais yra ir ypatingai nesaugu“, – sako R. Stankevičiūtė.

Sekite naujienas mūsų Facebook paskyroje: https://www.facebook.com/kugl.lt

     Santaupos turi augti

     Efektyvus būdas taupyti – kiekvieną mėnesį atsidedant nustatytą dalį pajamų, penktadalį ar dešimtadalį, šių lėšų neįtraukiant į bendrą šeimos biudžetą. Indėliai – galimybė taupyti ir auginti santaupas už metines palūkanas, kurios kredito unijoje „Germanto lobis“ neretai konkurencingesnės nei kitose finansų įstaigose.

     „Kurį indėlio tipą pasirinkti – taupomąjį ar terminuotąjį, – priklauso nuo asmeniui priimtino taupymo būdo ir jau sukauptos sumos. Terminuotieji indėliai yra skirti didesnei sumai laikyti, jų negalima papildyti, o įnešta suma – fiksuota ir nekintama. Palūkanos mokamos arba kas mėnesį, arba termino pabaigoje.

     Tuo tarpu taupomieji indėliai yra skirti didesnei sumai sukaupti per ilgesnį laikotarpį. Pradinė suma dažniausiai būna nedidelė. Šį indėlį visą jo laikotarpį galima papildyti reguliariais arba nereguliariais įnašais, o palūkanos kitą mėnesį skaičiuojamos jau nuo didesnės sumos. Taip pat kredito unijoje „Germanto lobis“ dalį indėlio galima atsiimti nemokamai.

    Taigi tais atvejais, kai asmuo turi sukaupęs didesnę sumą ir neturi tikslo taupyti papildomais įnašais, rekomenduojama rinktis terminuotąjį indėlį, o kitu atveju – taupomąjį“, – aiškina R. Stankevičiūtė.

    Minėtina, kad gyventojams atvira galimybė nuotoliniu būdu per e. bankininkystės sistemą ne tik padėti ar papildyti indėlį, bet ir tapti kredito unijos „Germanto lobis“ nariu. Tam reikalinga turėti elektroninį kvalifikuotą parašą, mobilųjį elektroninį parašą arba kvalifikuotą „Smart-ID“ paskyrą, ir kreiptis į kredito uniją elektroniniu būdu.

    Indėlis kredito unijoje – saugesnis būdas taupyti

    Indėliai – viena iš mažiausiai rizikingų taupymo priemonių. LCKU Iždo departamento direktorius, administracijos vadovo pavaduotojas Rūtenis Šukevičius teigia, kad indėliai kredito unijose – saugus būdas taupyti, nes šalyje, išskyrus pavienius atvejus, beveik neliko vadinamųjų „nepriklausomų“ kredito unijų, – mat šios privalo priklausyti centrinei kredito unijai:

    „Tai yra priežiūros lygis, užtikrinantis, kad kredito unijos veiktų neprisiimdamos per didelės rizikos, tuo pat metu įgyvendinantis kryžminių garantijų schemą. Vadinasi, bent vienai LKU grupės kredito unijai patyrus laikinus sunkumus, atsakomybę prisiima visa grupė“, – aiškina R. Šukevičius pabrėždamas, kad taip pat LKU kredito unijos yra valstybinio indėlių draudimo sistemos dalyvės, todėl net visos grupės žlugimo atveju įsijungtų indėlininkų apsaugos ir indėlių kompensavimo mechanizmai.

     Kredito unija – arčiau Jūsų  

     LKU grupei priklausančios kredito unijos „Germanto lobis“ administracijos vadovo Vytauto Barsteigos teigimu, į kredito unijas vis dažniau atsigręžia kitų finansų įstaigų klientai, o to priežastys – retėjantis bankų klientų aptarnavimo vietų tinklas ir kredito unijoje siūlomos patrauklios indėlių palūkanos.

     Taip pat pastebima, kad dažnai verslai nesusimąsto, jog mokėjimo sąskaitoje laikomas pelnas taip pat gali būti įdarbintas. Taigi indėliai patys savaime gali būti aktualūs tiek gyventojams, tiek verslo įmonėms.

     Pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą visi kredito unijose laikomi indėliai yra apdrausti VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ draudimu.

     „Kurkime tarpusavio santykius ir bendradarbiaukime nuo kasdieninės bankininkystės paslaugų iki paskolų teikimo. Skatiname klientus aktyviai naudotis visomis mūsų teikiamomis paslaugomis, nes tik kurdami nuolatinį ryšį galėsime įsiklausyti į visų  lūkesčius ir pasiūlyti geriausius sprendimus“, – sako administracijos vadovo pavaduotoja Inga Navikienė. 

     Mes siūlome Jums: mokėjimo pervedimus, taupymo sąskaitas, bekontaktes mokėjimo korteles, internetinę bankininkystę, mokėjimo kortelių skaitytuvus, vartojimo kreditus, pagal poreikius, būsto kreditus dirbantiems tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, kredito linijas bei kreditus verslui ir žemės ūkiui.

Gimusi idėja kurti kooperacijos parką - įgavo matomą pavidalą.

 Straipsnio autorius: Varnių regioninio parko direkcijos vyr. specialistė Monika Jankauskaitė

Vykinto ąžuolynas, esantis sutvarkyto ir lankymui pritaikyto Vembūtų piliakalnio pašonėje Vembūtųkaime, Varnių seniūnijoje Telšių rajone, buvo įkurtas susivienijus kredito unijai „Germanto lobis“ ir kooperatyvams „Pieno gėlė“, „Rešketėnai“, „Eko Žemaitija“. Kaip ir ankstesniais metais šiemet ši simbolinė vieta jos įkūrėjų nebuvo užmiršta. Žinoma, susidariusi situacija šalyje šiek tiek pakoregavo planus, tačiau susirinkusi grupelė entuziastų spalio 30 dieną atliko anksčiau sodintų ir neprigijusių penkiasdešimties ąžuoliukų kunigaikščio Vykinto ąžuolyne atsodinimą. Idėja kurti ąžuolyną šioje žemaičiams svarbioje vietoje gimė dar 2004 metais, jau tuomet buvo pasodinta keliolika ąžuoliuką ir manyta, kad čia laikui bėgant gali rastis Žemaičių tautos ąžuolynas. Ši idėja nebuvo įgyvendinta. Tad, kai 2015 m. į Varnių regioninio parko direktorę kreipėsi kredito unijos „Germanto lobis“ valdybos pirmininkas Vytautas Barsteiga su klausimu, kur būtų galima kurti kooperacijos parką, direktorė, Irena Zimblienė, pasiūlė šią vietą.

Šalia Vykinto ąžuolyno esantis Vembūtų piliakalnis apipintas istorijomis. Spėjama, kad šioje vietoje galėjo stovėti žemaičių kunigaikščioVykintopilis, kurią XIII a.Ipatijaus metraštisįvardija kaip Tviremet.1251m., kai vyko kova tarpMindaugoir sukilusių prieš jį vasalų, šiame „Vykinto mieste“ stovėjo ne tik žemaičių, bet taip patpolovcųirrusųkunigaikščio Danilo pulkai. Nors piliakalnis savo dydžiu palyginti nedidelis, tačiau, žvalgant teritoriją aplinkui jį, 50 hektarų plote pastebėta pakankamai gerai išlikusių buvusių įtvirtinimų ar kitos paskirties objektų liekanų.Visoje teritorijoje aptinkamos gausios skaldytų akmenų eilės, kurios aiškiai pažymi buvusių užtvarų vietas. Daugelis akmenų skaldyti, matomos ir kitokio apdirbimo žymės. Piliakalnį iš vakarų pusės supa upelis, dabar vadinamas Geruliuku, manoma, kad jis - tai buvęs piliavietės gynybinis griovys. Ar jį gamta suformavo ar žmonės pasidarbavo, galima tik spėlioti. Taip pat aptinkama žymių, kurios įrodo, kad pilies teritorijoje galėjo būti kapai, astronominių stebėjimų vieta.

Tądien susirinkusieji pasidžiaugė, kad gimusi idėja įgavo matomą pavidalą ir su kiekvienais metais pasodinti medžiai vis aiškiau pabrėžia ryškėjančius Metų rato (12 mėnesių), žemaičių Saulės  spindulius (idėjos autorius architektas Jurgis Bomblauskis). Sustojęs tarsi, nejučiomis susimąstai, kas paskatino žmones susivienyti ir įgyvendinti tai apie ką buvo kalbėta, diskutuota, bandyta. Kur vis dėlto yra stimulas, ta pradžia. Galbūt tai bendras geras jausmas, kad  čia susirinkę talkininkai, idėjos autoriai, prijaučiantys yra ne prašytojai, o piliakalnio pašonę puošiantys žmonės su mintim, kad tai kas pradėta ir puoselėjama džiugins ne tik mus bet ir  bus savotiškas palikimas, su savo istorija ateinančioms kartoms. Juk apkabinę medį, ypač seną, nejučiomis pradedam kalbėti, dalintis savo vargais, ieškom stiprybės šaltinio. O kartais prigludę bandom pajusti jo praeitį, gyvenimo sunkumus ir dažnai sakinį baigiam žodžiais „kad tu mokėtum kalbėti...”. Nepaaiškinamas ryšys siejantis žmogų ir medį, kurį mūsų protėviai jautė stipriau nei mes, yra išlikęs iki šių dienų. Kiekvienas iš mūsų jį turim, bet skirtingai pajaučiam. 

Metų ratas su 12 ąžuolais išsodintų spindulių, kurių kiekviename spindulyje pasodinta taip pat po 12 iš paukščio skrydžio primena žemaitišką saulę. Ratas, spinduliai, saulė visa tai yra simboliai, turintys gilesnę reikšmę. Medis nuo senų senovės atspindi metų ciklą. Dažnai tapatinamas su žmogaus gyvenimu. Jis tarsi laiko sergėtojas. Po jo šakomis metai iš metų saulė kyla ir leidžiasi, metai iš metų jis stebi kintantį pasaulį, istoriją įsirašo giliai po žieve ir tyli lyg daug žinantis nebylys. Vykinto ąžuolynas gražios istorijos, įprasminančios kilnią idėją, bendrumo jausmą,  suvienijančios žmones, darbštumą, pradžia.

Daugiau užfiksuotų akimirkų rasite mūsų Facebook paskyroje: Germanto LOBIS Kredito UNIJA