Naujienos

Lietuviai vartojimui skolinasi dažniau: ekspertai pataria, kokių klaidų nedaryti

Informacija: Autorius Erika Perskaudienė; Kategorija: Be Kategorijos; Paskelbta: 2021 liepos 08

Norint pasiskolinti lėšų vartojimui, nelengva susigaudyti finansinių paslaugų rinkoje ir išsirinkti vartojimo kredito davėją. Kreditas ir tai, kaip seksis jį grąžinti, gali daryti įtaką tiek asmens, tiek šeimos gyvenimui bei finansinei situacijai net kelerius metus. Finansų ekspertai pataria, kaip išsirinkti geriausią kredito pasiūlymą ir nepakliūti į paslaugos teikėjų pinkles.

Blue Burrito Food Opening Facebook Post 3

Įvertinkite kelis kredito pasiūlymus

Esame įpratę norimas prekes ar paslaugas gauti čia ir dabar. Visgi skubėti priimti sprendimą, iš kurios kredito įstaigos ir kokiomis sąlygomis pasiskolinti, nederėtų, rekomenduoja Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) Kredito rizikos skyriaus viršininkė Ingrida Kedytė.

„Prieš apsisprendžiant pasirašyti vartojimo kredito sutartį, būtina atidžiai įvertinti kelių vartojimo kredito davėjų pasiūlymus. Tikėtina, kad kiekvienam iš jų galios skirtingi kainodaros principai, kurie nulems tikrąją paskolos kainą“, – teigia I. Kedytė ir primena, kad esama instrumentų, su kurių pagalba gauti kredito įstaigų pasiūlymus galima ir nuotoliniu būdu.

Ekspertė pabrėžia, kad besiskolinančiųjų viena dažniausiai daromų klaidų – vertinamos tik kredito palūkanos: „Dažnais atvejais kredito gavėjai, siekdami pasirinkti patraukliausias kredito sąlygas ir mažiausią kainą siūlančią kredito įstaigą, tarpusavyje lygina siūlomą metinę palūkanų normą. Tačiau lyginant kelių kredito įstaigų teikiamus kredito pasiūlymus, verta atkreipti dėmesį ne tik į metinę palūkanų normą, bet ir į bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą (BVKKMN).

Kiekviena finansinė institucija be palūkanų normos gali taikyti ir kitus reguliarius ar vienkartinius mokesčius, todėl bendra sumokama kredito kaina gali išaugti. Kiekviena finansinė institucija privalo nurodyti minėtą bendrą vartojimo sutarties kainą, todėl palyginti pasiūlymus turėtų būti paprasta.“

Atsakingas skolinimas(is)

Dažniausiai skolinamasi prireikus lėšų įsigyti brangesnį pirkinį arba susidūrus su nenumatytomis išlaidomis. Taip pat pastebima tendencija, kad norinčiųjų pasiskolinti daugėja atšilus orams, kai daugelis suskumba atsinaujinti namus, pakeisti automobilį arba planuoja atostogas.

Prieš pasiskolinant svarbu numatyti ne tik, kokia suma yra reikalinga, bet ir kokią dalį pajamų bus galima atsidėti būsimai mėnesio įmokai, kad ši nepaveiktų kasdienio gyvenimo. Būtina apsvarstyti asmens ar šeimos poreikių pasikeitimus ir galimas papildomas išlaidas artimoje ateityje.

LKU kredito unijų grupėje, kuriai priklauso ir kredito unija „Germanto lobis“, klientai vartojimui skolinasi vidutiniškai 5 500 Eur sumą. Galima pastebėti, kad automobilio įsigijimui lietuviai skolinasi kiek daugiau – iki 6 500 Eur, o būsto atnaujinimui – iki 7 000 Eur. Esama ir skolinimosi kuo ilgesniam laikotarpiui tendencijos, nes vidutinė kredito sutarties trukmė kredito unijose siekia 4 metus, kai galima maksimali – 5 metai.

„Nors kredito įstaigos atidžiai ir atsakingai įvertina kiekvieno kredito gavėjo galimybę grąžinti prisiimamus finansinius įsipareigojimus, tačiau rekomenduojame patiems skolininkams įsivertinti, koks kredito grąžinimo laikotarpis būtų pats optimaliausias, o kredito įmokų dydis priimtinas. Tada kreditas netaps našta“, – teigia I. Kedytė.

Individualus dėmesys

Kredito unijos administracijos vadovė Inga Navikienė pastebi, kreiptis į kredito uniją gyventojus vis dažniau paskatina šių įstaigų lankstumas ir individualus dėmesys kiekvienam:

„Veikiame tik savo bendruomenėje, todėl tiek mes pažįstame savo narius, tiek nariai pažįsta unijoje dirbančius specialistus. Abipusio ryšio ir pasitikėjimo dėka galime lengviau pasiekti kompromisų bei pasiūlyti individualius kliento poreikius atitinkantį finansavimo sprendimą“, – teigia I. Navikienė.

Nepaisant to, kad technologijų amžius suteikia daugiau galimybių bendrauti elektroniniais kanalais, kredito unijų klientai vis dar ypatingai vertina galimybę gauti gyvą specialistų konsultaciją, kurios metu galėtų detaliai išsiaiškinti kredito suteikimo ir grąžinimo sąlygas.

Viena sutartis – viena mėnesio įmoka

Turintiems kitų finansinių įsipareigojimų ar kelis vartojimo kreditus, finansų ekspertai primena apie galimybę refinansuoti kreditus. Refinansavimas – tai turimų finansinių įsipareigojimų (pavyzdžiui, vartojimo kreditų, lizingo, kredito kortelių ir kt.) padengimas, kai viena kredito sutartimi gali būti padengiami kiti turimi įsipareigojimai esamiems kreditoriams.

„Refinansavus jau turimus kreditus vienoje bendrovėje, lieka tik viena sutartis ir viena mėnesinė įmoka. Prieš apjungdamos kelis kreditus, kredito įstaigos dar kartą įvertina kliento finansines galimybes, todėl kai kuriais atvejais galima pasiekti ir patrauklesnių kredito grąžinimo sąlygų“, – tikslina I. Kedytė.

Tuo tarpu susidūrusieji su finansiniais sunkumais turėtų kreiptis į savo kredito uniją, kurioje bus atsižvelgta į individualią kliento situaciją: „Įvykus nenumatytiems atvejams, nelaimėms, susidūrus su finansiniais sunkumais, kredito unija visada ieško geriausių sprendimų, kurie palengvintų kredito grąžinimo naštą. Peržiūrime kredito sutarties sąlygas, o esant poreikiui – galimas įmokų atidėjimas iki 3 mėnesių. Visais atvejais rekomenduojame nedvejoti ir kreiptis į mūsų kredito unijos specialistus“, – primena kredito unijos „Germanto lobis“ administracijos vadovė Inga Navikienė.

Arčiau debesų: pirmąkart pakilo oro balionas su LKU kredito unijų grupės logotipu

Informacija: Autorius Erika Perskaudienė; Kategorija: Be Kategorijos; Paskelbta: 2021 liepos 05

LKU kredito unijų grupės logotipu paženklintas naujutėlaitis karšto oro balionas birželio 30 d. buvo pakrikštytas naujoms kelionėms. Dar šio pavasario gale iš Ispanijos fabriko „Ultramagic Balloons“ parvežtas žaliaspalvis oro balionas buvo pagamintas remiantis naujausiomis technologijomis, o artimoje ateityje, planuojama, raižys ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos valstybių padangę.

DJI 0014

Artimos kredito unijos

LKU kredito unijų grupė, vienijanti 45 kredito unijas ir visą grupę prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), Lietuvoje veikia jau daugiau negu 20 metų, per kuriuos suvienijo virš 112 tūkst. narių. Auganti ir stiprėjanti, didžiausia Lietuvoje kredito unijų grupė nuo šiol apie save primins ir padangėje, kurioje skraidys LKU logotipu papuoštas karšto oro balionas.

„Mums svarbu, kad šį oro balioną, pakėlę akis į dangų, gyventojai galės išvysti visoje Lietuvoje, įvairiuose miestuose ir miesteliuose. Lygiai taip, kaip ir mūsų kredito unijas, kurių klientų aptarnavimo vietų tinklas apima visą šalies teritoriją. Tokiu būdu dar kartą priminsime žmonėms, kad LKU kredito unijų grupė – artima ir pasiekiama“, – sako LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Šio karšto baliono pirminė idėja užgimė dar prieš dvejus metus Telšiuose. Vienas iš šios minties bendraautorių – kredito unijos „Germanto lobis“ valdybos pirmininkas Vytautas Barsteiga, padėjęs rasti kelius tarp idėjos sumanytojų ir LCKU valdybos.

„Nuostabu, kad jau po pirmo oro baliono pakilimo žmonės jį pastebėjo, mums skambino ir džiaugėsi. Tai parodo, kad balionas yra matomas, išskirtinis, atkreipia gyventojų dėmesį ir dovanoja nuostabias emocijas. Jį bus galima išvysti tiek įvairiuose renginiuose, tiek skrydį juo įsigyti patiems ar padovanoti artimiesiems VŠĮ Telšių oreivių klube“, – tikslina V. Barsteiga.

Pirmasis skrydis

Naujojo oro baliono pilotu tapo oro baliono pilotas, buvęs Telšių aeroklubo direktorius, lakūnas ir instruktorius Alfredas Vauras. Tiesa, antrąja šio oro baliono pilote visai netrukus taps Dovilė Naujokienė, kuri šiuo metu, intensyviai ruošiasi pilotės licencijai.

Oro balionas į pirmąją savo odisėją kilo iš Telšių miesto centro – Masčio ežero pakrantės. Palydėtas vietinių gyventojų, balionas ore išbuvo 59 minutes ir nusileido vos keliasdešimt metrų nuo Plungės rajone esančio Brėvikių dvaro, kuriame kadaise gyveno signataras Stanislovas Narutavičius.

A. Vauras po pirmojo skrydžio naujuoju oro balionu neslepia, kad tai net ir nuo 16 metų amžiaus skraidančiam pilotui ypatingai maloni patirtis: „Kalbėdamas apie šį oro balioną, kuris pas mus ką tik atkeliavo tiesiai iš Ispanijos gamintojo, galiu pasakyti vieną vienintelį žodį – tobula. Tai kiekvieno piloto svajonė ir didžiausias malonumas.“

Paklaustas apie būsimus karšto oro baliono, puošto LKU kredito unijų grupės logotipu, skrydžius, A. Vauras prisipažįsta, kad šio baliono laukia daug ir įspūdingų kelionių ir nuostabių skrydžių. „Praėjus keletai dienų po pirmojo skrydžio Telšiuose, balionas du kartus pakilo sostinės Vingio parke, o artimiausiu metu juo galės pasigrožėti ir mūsų kaimynai latviai. Kitąmet šis oro balionas turėtų džiuginti ne tik Lietuvos, bet ir Ukrainos, Italijos, Prancūzijos bei kitų Europos valstybių gyventojų akis“, – vardija pilotas pridėdamas, kad oro balionas turėtų tarnauti artimiausią dešimtmetį.

Daugiau įspūdžių ir akimirkų – mūsų Facebook paskyroje: https://www.facebook.com/kugl.lt/

Pinigų išsigryninimo vietovių padvigubės: Lietuvos bankas ir rinkos dalyviai pasirašė memorandumą

Informacija: Autorius Erika Perskaudienė; Kategorija: Be Kategorijos; Paskelbta: 2021 birželio 30

Lietuvos bankui inicijavus finansų rinkos dalyvių dialogą, septynios šalies finansų ir kredito įstaigos įsipareigojo per vienus metus padvigubinti vietovių, kuriose galima išsigryninti pinigus, skaičių. Dabar bankomatai yra 91 vietovėje, o per metus galimybė išsigryninti pinigus būtų užtikrinama ne mažiau kaip 191 vietovėje. Tai numatyta Tarpusavio supratimo memorandume, siekiant užtikrinti grynųjų pinigų prieinamumą Lietuvoje. Tarp memorandumą pasirašiusiųjų – ir didžiausią Lietuvoje LKU kredito unijų grupę prižiūrinti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU).

Be LCKU, memorandumą taip pat pasirašė „Swedbank“, AB, AB SEB bankas, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, AB Šiaulių bankas, AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, Revolut Payments UAB ir Lietuvos centrinė kredito unija, taip pat Lietuvos bankas ir Lietuvos bankų asociacija (LBA). Juo finansų rinkos dalyviai įsipareigojo per vienus metus (iki 2022 m. liepos 1 d.) užtikrinti, kad ne mažiau kaip 90 proc. Lietuvos gyventojų grynųjų pinigų išgryninimo vieta (bankomatas ar kita bankomatui lygiavertė vieta) būtų pasiekiama iki 10 km atstumu nuo gyventojų deklaruotos gyvenamosios vietos arba 99 proc. gyventojų – iki 20 km atstumu.

grynieji-pinigai-memorandumas-pinigų-išgryninimo-vietovės

Pinigų išgryninimo vietų tinklo plėtra

Grynųjų pinigų prieigos taškų plėtra bus sutelkta į gyvenamąsias vietoves, kuriose gyvena iki 4 tūkst. gyventojų. Grynųjų pinigų prieinamumas bus užtikrintas pasitelkiant bankomatus arba alternatyvias grynųjų pinigų prieigos vietas. Jeigu bus užtikrintos lygiavertės bankomatui pinigų išgryninimo paslaugų sąlygos. Jei vietovėje gyvena daugiau nei 2 tūkst. gyventojų ir 10 km atstumu nėra grynųjų pinigų išsigryninimo vietos, ten bus įrengiamas bankomatas. Bankomatai turėtų būti įrengti ne mažiau kaip 50 vietovių, kitose vietovėse – galimi ir kiti sprendimai.

LKU kredito unijų grupės mokėjimo kortelių turėtojai jau iki šiol galėjo išsigryninti lėšas patraukliais įkainiais tiek fizinėse klientų aptarnavimo vietose, kurių per 100 visoje Lietuvoje, tiek nepriklausomo tinklo „Medus“ bankomatuose, prie kurio prisijungta dar praėjusių metų pabaigoje. Pirmasis šalyje nepriklausomas bankomatų tinklas „Medus“ šiuo metu apima daugiau nei 150 bankomatų.

Dar daugiau, šį bankomatų tinklą valdanti bendrovė „Worldline“ jau priėmė sprendimą sujungti ir modernizuoti „Luminor“ bankomatų tinklą, dėl kurio bankomatų „Medus“ skaičius padidės iki 250 visoje Lietuvoje. Vadinasi, įvykdžius pastaruosius pokyčius, „Medus“ bankomatai atsiras ir tuose miesteliuose, kuriuose iki šiol jų nebuvo.

Taip pat pasirašius memorandumą bus pagerintos grynųjų pinigų prieigos sąlygos gyventojams:

– grynųjų pinigų prieigos vietose turės būti užtikrinta pakankama grynųjų pinigų pasiūla. Jos turės būti aprūpintos ne tik stambaus, bet ir smulkaus nominalo (10, 20 ar 50 eurų) banknotais;

– grynųjų pinigų prieigos vietose išsigryninti lėšų bus galima mažiausiai 12 val. per parą: nuo 6.00 iki 24.00 val., arba, jei prieigos vieta įrengta uždaroje erdvėje – tuo metu, kai ši erdvė yra prieinama visuomenei.

Lietuvos banko ir LBA žingsniai

LBA jau ėmėsi priemonių šiam memorandumui įgyvendinti ir šiuo metu vykdo nepriklausomų ekspertų komandos, kuri padėtų sukurti objektyvų, aiškų ir konkurencijos taisykles atitinkantį memorandumo įgyvendinimo modelį, atranką. Pasitelkti ekspertai padės nustatyti sąžiningus ir proporcingus šio memorandumo kriterijų įgyvendinimo būdus tarp jį pasirašiusių finansų rinkos dalyvių.

Lietuvos bankas bus informuojamas apie reikšmingus grynųjų pinigų prieigos vietų tinklo pakeitimus. Jis taip pat stebės, kaip vykdomi šio memorandumo įsipareigojimai, konsultuos bankus dėl praktinio jo nuostatų įgyvendinimo. Be to, Lietuvos banko interneto svetainėje bus skelbiamas žemėlapis – jame bus nurodomos grynųjų pinigų prieigos vietos. Be to, Lietuvos bankas kartą per metus skelbs apibendrintą informaciją (apžvalgą) apie grynųjų pinigų prieinamumą.

Lietuvos banko 2021 m. birželio 9 d. duomenimis, Lietuvoje veikia 1 044 šalyje veiklą vykdančių bankų bankomatai: 73 proc. gyventojų artimiausią bankomatą pasiekia iki 5 km atstumu, o 82 proc.– iki 10 km.

Viena iš pagrindinių Eurosistemos – Europos Centrinio Banko ir nacionalinių euro zonos centrinių bankų – funkcijų yra užtikrinti nenutrūkstamą grynųjų pinigų pasiūlą ir sudaryti sąlygas fiziniams asmenims vykdyti mokėjimus grynaisiais pinigais.